be

1 bẽ interj., bè 1. me (avies bliovimui žymėti): Avelė rėkia bẽ, ožka mẽ – visos nori ėsti Ėr. | Na, rėksny (į vaiką), bẽ Gs. Ir tu krioki (verki) kaip avis bẽ Grg. 2. mikčiojimui žymėti: Vaikai bẽgę (miknę) erzina bè bè bè Jnšk.

◊ nei be, nei me; nei bū̃, nei bẽ nė vieno žodžio: Jis vokiškai nei be, nei me nemokėjo rš. Aš jį šnekinu, o jis nė bū̃, nė bẽ Gs.1